Aerozolių saugos duomenų lapai: degumas ir slėgis

Sužinokite, kaip vertinti aerozolinių purškalų saugos duomenų lapus (SDL), valdyti sprogimo bei degumo riziką ir užtikrinti atitiktį REACH bei CLP reikalavimams.

Aerozoliniai purškalai – techniniai tepalai, dažai, valikliai ar tirpikliai – yra plačiai naudojami pramonėje, autoservisuose ir statybose. Nors kasdieniame darbe jie atrodo įprasti ir patogūs, cheminiu bei fizikiniu požiūriu aerozolis sujungia du reikšmingus rizikos veiksnius: cheminį turinio pavojingumą ir mechaninį suslėgtų dujų pavojų.

Dirbant su aerozoliais profesinėje veikloje, darbdaviai privalo vadovautis saugos duomenų lapais (SDL). Pagal Europos Sąjungos REACH reglamentą ((EB) Nr. 1907/2006) bei CLP reglamentą ((EB) Nr. 1272/2008), aerozolių vertinimas reikalauja specifinio dėmesio liepsnumo klasifikacijai ir slėginės talpyklos elgsenai.

Aerozolių keliami pavojai: kodėl slėgis ir liepsnumas yra kritiniai

Aerozolio talpykloje paprastai yra veiklioji medžiaga (pavyzdžiui, tirpiklis ar alyva) ir suskystintos arba suslėgtos dujos (propelentas), tokios kaip propanas, butanas, izobutanas arba dimetilo eteris. Šios dujos sukuria darbinį slėgį, tačiau dauguma jų yra ypač degios.

Pagal CLP reglamentą aerozoliai skirstomi į tris kategorijas:

• 1 kategorija (Ypač degus aerozolis): Sudėtyje yra bent 85 % degiųjų komponentų arba cheminė degimo šiluma viršija nustatytas ribas. Ženklinama pavojaus piktograma GHS02 (liepsna), signaliniu žodžiu „Pavojinga“ ir frazėmis H222 („Ypač degus aerozolis“) bei H229 („Slėginė talpykla: kaitinama gali sprogti“).
• 2 kategorija (Degus aerozolis): Ženklinama piktograma GHS02, signaliniu žodžiu „Atsargiai“ ir frazėmis H223 („Degus aerozolis“) bei H229.
• 3 kategorija (Nedegus aerozolis): Neturi liepsnos piktogramos, tačiau vis tiek priskiriama H229 frazė su signaliniu žodžiu „Atsargiai“, nes fizinis talpyklos plyšimo pavojus išlieka.

Net ir nedegios medžiagos aerozolis, veikiamas tiesioginių saulės spindulių ar šilumos šaltinių, gali sprogti dėl vidinio slėgio kilimo.

Ką tikrinti aerozolio saugos duomenų lape?

Nagrinėjant aerozolio SDL, ypatingą dėmesį reikia atkreipti į kelis pagrindinius skirsnius:

2 skirsnis: Pavojų identifikavimas

Čia pateikiamas mišinio priskyrimas pavojaus klasėms. Svarbu įvertinti ne tik gaisro (H222/H223), bet ir kitus pavojus sveikatai, pavyzdžiui, H336 („Gali sukelti mieguistumą arba galvos svaigimą“) ar H315 („Dirgina odą“), kuriuos sukelia aerozolio lašeliai bei garai.

7 skirsnis: Tvarkymas ir sandėliavimas

Šiame skirsnyje nurodomos privalomos saugojimo sąlygos. Būtina taisyklė visiems aerozoliams – apsauga nuo saulės šviesos ir nelaikymas aukštesnėje nei 50 °C temperatūroje. Taip pat pateikiami nurodymai dėl kibirkščių prevencijos, antistatinio įžeminimo ir patalpų ventiliacijos.

9 skirsnis: Fizinės ir cheminės savybės

Atkreipkite dėmesį į garų slėgį (paprastai nurodomą esant 20 °C ir 50 °C temperatūrai), pradinę virimo temperatūrą bei santykinį tankį. Kadangi aerozolio nešiklis garuoja itin greitai, susidaro didelė sprogiųjų garų koncentracija pažemėje.

10 skirsnis: Stabilumas ir reaktingumas

Nurodo sąlygas, kurių reikia vengti (perkaitimas, atvira liepsna, mechaniniai pažeidimai) ir nesuderinamas medžiagas (pvz., stiprius oksidatorius), galinčias sukelti nekontroliuojamą reakciją.

14 skirsnis: Informacija apie vežimą

Aerozoliai pagal ADR taisykles klasifikuojami kaip 2 klasės pavojingi kroviniai (UN numeris: UN 1950 AEROSOLS). Čia nurodomas klasifikacinis kodas (pvz., 5F degiems aerozoliams) ir transportavimo apribojimai.

Praktinis saugaus naudojimo kontrolinis sąrašas darbo vietoje

Norėdami sumažinti incidentų riziką dirbant su aerozoliniais purškalais, vadovaukitės šiais žingsniais:

• Temperatūros kontrolė: Niekada nelaikykite balionėlių šalia šildytuvų, ant palangių ar automobilių salonuose vasarą; temperatūra negali viršyti 50 °C.
• Ventiliacija: Naudokite aerozolius tik gerai vėdinamose patalpose arba po traukos spintomis, kad išvengtumėte sprogios garų koncentracijos.
• Ugnies šaltinių šalinimas: Draudžiama purkšti į atvirą liepsną, ant įkaitusių variklių, elektros įrenginių ar šalia suvirinimo postų.
• Mechaninė apsauga: Saugokite balionėlius nuo pradūrimo, smūgių ar deformacijos net ir po to, kai jie visiškai išnaudoti.
• Asmeninės apsaugos priemonės (AAP): Naudokite 8 SDL skirsnyje nurodytas pirštines ir akių apsaugą – purškiamas slėginis skystis gali sukelti akies pažeidimus arba nušalimus dėl greito propelento garavimo.
• Atliekų tvarkymas: Išnaudoti balionėliai nėra paprastos komunalinės atliekos; jie turi būti šalinami kaip pavojingos atliekos pagal 13 SDL skirsnio reikalavimus, nebent jie yra visiškai ištuštinti ir vietos taisyklės leidžia metalo perdirbimą.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Kodėl aerozolio balionėlio negalima deginti ar pradurti, jei jis jau tuščias?

Net iš pažiūros tuščiame balionėlyje lieka propelento likučių ir likutinis slėgis. Pradūrus kyla kibirkšties ir sprogimo rizika, o deginant likusios dujos plečiasi ir sukelia staigų metalinio korpuso plyšimą.

Ar visiems aerozoliams taikomas H229 pavojaus teiginys?

Taip. Pagal CLP reglamentą ir Aerozolinių talpyklių techninį reglamentą, bet kuris aerozolio dozatorius privalo turėti teiginį H229 („Slėginė talpykla: kaitinama gali sprogti“), nepriklausomai nuo to, ar pats turinys yra degus.

Kokia yra didžiausia leistina aerozolių sandėliavimo temperatūra?

Standartinė leistina riba yra 50 °C. Viršijus šią temperatūrą, dujų slėgis talpykloje eksponentiškai didėja ir gali viršyti balionėlio atsparumą deformacijai bei sprogimui.

Kur SDL rasti informaciją, ar aerozolio garai gali sudaryti sprogų mišinį su oru?

Ši informacija pateikiama 9 skirsnyje (sprogumo / degumo ribos tūrio procentais) bei 10 skirsnyje (pavojingos skilimo ar reakcijos sąlygos). Taip pat 5 skirsnyje aprašomi specifiniai gaisro gesinimo būdai sprogimo atveju.